Kaip gerinti širdies veiklą
Širdis yra vienas stipriausių raumenų žmogaus kūne, pagrindinė širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Ji dirba cikliškai, nesustodama pumpuoja kraują. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas ir ilga atsipalaidavimas.
Ramybės būsenoje sveika suaugusio žmogaus širdis plaka ramiai, tolygiai, maždaug 72 kartus per minutę ir išstumia apie 4-8 litrus kraujo.
Praktiškai širdies plakimas turėtų būti nejuntamas. Tačiau intensyviai sportuojant arba dirbant, susijaudinus arba pakilus temperatūrai juntamas intensyvesnis širdies plakimas.
Sveikos širdies dydis maždaug atitinka sugniaužto žmogaus kumščio dydį. Įdomu, kad vyro širdies svoris apie 350, moters – apie 300 gramų. Masė priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinio išsivystymo ir veiklos pobūdžio.
Kraujospūdis yra ritmiškai sulig kiekvienu širdies dūžiu augantis ir krentantis kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę. Kad deguonį nešantis kraujas pasiektų visus vidaus organus ir grįžtų atgal, širdis jį turi išstumti tam tikru spaudimu. Jei spaudimas per didelis, kraujagyslių sienelėse atsiranda pakitimų, storėja širdies raumuo, įvairūs pokyčiai gali atsiras inkstuose, smegenyse, akyse.
Padidėjęs kraujospūdis vargina kas trečią suaugusį žmogų. Jis kyla dėl kraujagyslių užkalkėjimo arba jų sienelių elastingumo sumažėjimo. Tačiau jei nesiekia kritinės ribos, jo mažinti medicininiais preparatais nereiktų.
Suaugusiems žmonėms profilaktiškai bent kartą per metus rekomenduotina pasitikrinti kraujospūdį. Nedidelį kraujospūdžio padidėjimą galima sumažinti ir be medikamentų. Tam rekomenduojama:
- sureguliuoti kūno svorį,
- nerūkyti,
- reguliariai mankštinantis,
- sveikai ir subalansuotai maitintis – mažiau druskos ir gyvulinės kilmės riebalų, daugiau žuvies, žalių daržovių, vaisių bei uogų, kuriose gausu kalio,
- atsisakyti alkoholio,
- kokybiškai pailsėti,
- gebėti nepulti į paniką, valdyti stresą
Padidėjęs kraujospūdis turi būti gydoma nuolat.
Ne be reikalo mūsų kultūroje širdis yra meilės simbolis – psichosomatikoje širdies ligos dažnai nurodo būtent su meilės ir džiaugsmo stygiumi susijusias problemas. O kinų medicinoje būtent Širdies meridianas siejamas su meile, emocijomis, impulsyvumu, sugebėjimu suteikti ir priimti pagalbą, taip pat su draugyste, užuojauta, džiaugsmu, neapykanta. Aktyviausias jis nuo 11 iki 13 val., o minimalus šio meridiano aktyvumas yra 23 – 1 val. naktį, tad tuo metu nereikėtų širdies stipriai apkrauti darbu.
Širdies sveikatai palaikyti reikalingos medžiagos – kalis, natris ir magnis, taip pat omega 3 rūgštys. Naudingiausi širdžiai augalai – vienapiesčių ar miškinių gudobelių žiedai ir vaisiai, vaistinių valerijonų šaknys, paprastosios trūkažolės (cikorijos), paprastosios sukatžolės, vaistinių medetkų žiedai, putinų uogos bei kanapių sėklos. Širdį savo vėsa stiprina vaistinės melisos bei pipirmėtės lapai.
Gudobelės maitina širdies raumenį. Ypač naudingi polisacharidai, kuriuos šios uogos kaupia – jie padeda išvengti širdies raumens nuvargimo, gali padėti gerinti kraujotaką bei reguliuoti širdies susitraukimų stiprumą.
Firoterapiautas Virgilijus Skirkevičius rekomenduoja gudobeles naudoti viename derinyje su česnakais, kad būtų pasiektas didesnis veiksmingumas.
Sergant širdies ligomis patariama valgyti daugiau šviežių ar džiovintų (mirkytų) abrikosų, prižiūrėti, kad mityboje netrūkų B grupės vitaminų – B1 ir B6.